Poilsio namo ir pirties nuoma prie ežero

Sodyba „Šamo uostas“, Molėtų raj., Inturkė, Galuonų ežero pakrantė

Rytas ,,Šamo uoste“ prasidėjo muštynėmis

Cha. Turbūt tikitės, kad pasakosiu apie girtus vasarotojus?  Čia nutikusi istorija buvo kur kas įdomesnė.



      


Ramus poilsis prie ežero kaime turizmo sodyboje ,,Šamo uostas": birželis - vasaros pradžia.  

 

Kaip žinia, kaimo turizmo sodyba ,,Šamo uostas“ yra tik 3 žingsniai iki Galuonų ežero kranto, kuriame įsibridę  du lieptai ant nugarų žmones kilnoja. Šalia jų esančius nendrynus ir vandens plotus, lyg kokius rajonus pasaulio didmiesčiuose, pasidalinusios sparnuotos šeimos ir gaujos (beveik mafija!). Ir nors iš pirmo žvilgsnio visi sau draugiškai plaukioja - gulbės, antys, narai, laukiai, žuvėdros, - tačiau  ši ilgų birželio dienų ramybė  gana apgaulinga ir, pasirodo, lengvai pažeidžiama.



Tą rytą, iš gausybės tokių birželio pradžioje, kai ežeras būna lygus kaip stiklas, saulė maloniai šildo, o ne kepina, kai nendrių ūgliai aštriomis žaliomis adatomis dar tik stiebiasi į viršų, o aplink visuose pakampiuose skamba  flirtuojančių paukščių balsai, prie didžiojo liepto įsikūrusi juodbruvių laukių šeimyna sugalvojo pasiplaukioti.



Birželį, kai pasirodo aštrūs nendrių ūgliai, sodyboje ,,Šamo uostas" gerai kimba lydekos,
o laukiai, antys ir gulbės išperi vaikus.  

Pirmas iš nendryno atsargiai žvalgydamasis išplaukė judagalvis patinas, paskui jį mažomis plėvėtomis kojytėmis vienas po kito išsiyrė septyni pilki pūkuoti kamuoliukai, pypsintys plonais gailiais balseliais. Šią mielą procesiją užbaigė mama. Plaukia sau visi, bet vos išgirdę kokį neįprast garsą, pvz., kieno nors kojų trepsėjimą ant liepto, - greitai visi šmurkšt į nendryną. Ir taip kiekvieną mielą birželio ryto šalia sodybos ,,Šamo uostas“.




Bet vakar viskas buvo kitaip. Kažkodėl laukiai sugalvojo pasukti ne kur kitur, o mažesniojo lipto link – jau į  kitos šeimos valdas. Bėdos ilgai laukti nereikėjo. Nors dar iki ano lieptelio buvo geras gabalas kelio, vos šeimos galva kirto nematomą, bet labai svarbią liniją, iš nendryno ties žilvičiais didžiausiu greičiu, vilkdamas kojas per vandenį,o  sparnais visomsi jėgomis mušdamas paviršių, kad net pusrslai tyškop, cypdamas rėkdamas pypsėdamas  visa gerkle (žodžiu, keldamas didžiausią įmanomą triukšmą) lyg koks naikintuvas įsibrovėlio link pusiau vandeniu pusiau oru nuskriejo dar vienas laukių patinas. Priskirdo ir – kad kirs įsibrovėliui į kaktą snapu! O tada ir prasidėjo...


Aukščiausių įmanomų tonų pypsėjimas, cypimas ir triukšmas, kuris girdėjosi gal už pusės kilometro, plakimasis sparnais į vandenį – tai smulkmenos. Abu patinai daužėsi krūtinėmis, kapojosi ir rėkė. Gal kokių dešimt minučių taip kovėsi, o tada į areną išplaukė ir ... mamos, vaikus palikusios nendrynuose. Kovinė technika buvo lygiai tokia pati, kaip vyrų, taigi dabar krūtinėmis daužėsi, kapojosi ir klykavo  jau keturi paukščiai iš karto...



Gamtos magija sodyboje ,,Šamo uostas" prie Galuonų ežero Molėtų raj. Mažieji laukiukai.  


Po kurio laiko gal pavargo, o gal kol kažką išsiaiškino, tuomet mažesniojo liepto šeimyna atsitraukė ir nusiyrė į savo nendryną. Didžiojo liepto laukiai irgi atsitraukė, tačiau nepraėjus nei kelioms minutėms – vėl sugrįžo į kovos areną.  Iš ten akimirksniu iššoko ana paukščių pora ginti savo teritorijos, paksui juos išplaukė ir mažyliai, bet juos atgal į saugią vietą greitai nuvarė mama. Šįkart įsibrovėlius kaimynus pavyko  išguiti – išlaukė jie pagaliau atgal prie savo didžiojo liepto.  


Deja, per pačias muštynes neturėjau po ranka jokio aparato, tai abi mušeikų šeimynas užfiksavau tik po įvykio prabėgus apie dešimt  minučių. Žiūrėdamas į šiuos mielus paukštelius nė neįtartum, kokie aršūs kovotojai jie yra, jei nebūtum savo akimis to regėjęs...

 


Švelnūs pūkuotukai - mažojo Šamo liepto laukių šeimynėlė. 

Išbandykite naują „Šamo uosto“ pramogą – plaustą

Išbandykite naują „Šamo uosto“ pramogą – plaustą

Žvejoti valtelėje – jau pabodusi klasika, kaip ir vairuoti ,,Audi“. Siūlome Jums įprastą „markę“ – valtį – keisti į plaustą – komfortišką „Kadilaką“, kalbant automobilistų terminais.


Keiskite požiūrį į žvejybą ir pasinaudokite šiais plausto teikiamais privalumais:


Daug vietos daiktams.
13 kv. metrų plausto plote yra stalas, kėdės. Čia patogiai susikrausite visą inventorių, bus patogu meškerioti su keliais draugais.


Stogas nuo lietaus. Žvejoti bus malonu net ir per lietų.


Šašlykinė. Išsikepkite laimikį ant grotelių čia pat.


Plaukiokite ir švęskite


Pasiplaukiojimas plaustu grožintis besikeičiančiais vaizdais, geriant vyną ir ant denio kepant šašlykus – bus neužmirštama pramoga ir išskirtinis Jūsų šventės akcentas. Išbandykite jau šią vasarą!



Kokios žuvys kimba Galuonų ežere?

Kokios žuvys kimba Galuonų ežere?

O dabar visa tiesa, kurią mažai kas žino, apie Galuonų ežerą. Nors visi jį taip vadina, iš tiesų tai yra 4 ežerai, susilieję į vieną: Galuonai yra masyvus ežeras į Vakarus nuo Inturkės, kuriame gali plaukioti ir transporto priemonės, palei miestelį ir ,,Šamo uostą“ yra Gėluotas (taip vadinamas dėl gėlo vandens ir didelių duobių), į Rytus, palei tiltelį, yra Vašuokas ir Išnarai. Kiekvienas ežeras turi savitą dugno reljefą, o vietos žvejai labai gerai žino, kokai žuvis kokioje įlankoje, rage ar dauboje gerai kimba. Šamas – ne chamas, todėl savo svečiam mielai patars, kur gaudyti išsvajotus lynus, šamus, lydekas, karšius, karpius, ešerius, karosus ar ungurius. Taip, visos šios žuvys gyvena Galuonų ežere.


Taigi atvykę į sodybą ant Galuonų ežero kranto ,,Šamo uostas“, galėsite žvejoti net 4 ežeruose iš karto. Be to, iš Galuonų galima išplaukti į kitus ežerus į Baltijos jūrą. Toks vandens kelias eina per Galuonus–Išnarus–Lakajos–Kertuojų ežerą, o iš ten susisiekia su upėmis, taigi finale galima pasiekti Baltijos jūrą.


 

Galuonų ežeras – nuolat įžuvinamas

Galuonų ežeras – nuolat įžuvinamas

Galuonų ežeras patenka į Molėtų rajono „Žvejų rojaus“ ežerų grupę, kurioje kasmet įleidžiama įvairių rūšių žuvų jauniklių. Pvz., 2011 m. liepą Galuonų, Aiseto ir Išnarų ežerai įžuvinti europinių ungurių jaunikliais, Galuonų ežere įleista daugiausiai – 15 000, Išnaruose – 8000 vienetų.


Lietuvos povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacija, 2014 gavusi visus reikiamus leidimus iš LR Aplinkos ir LR Žemės ūkio ministerijų, Galuonų ežerą ėmėsi žuvinti starkio jaunikliais.


Jau aišku, kokį mastą įžuvinimas „Žvejybos rojaus“ ežeruose, tarp jų ir Galuonuose, pasieks šiais metais. Aplinkos ministerija savo išplatintame pranešime spaudai įvardija, kiek žuvų bus paleista į vandens telkinius. Viešųjų pirkimų konkurso laimėtojas iki 2016 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo Rytų Lietuvos, Molėtų bei Zarasų rajonų valstybiniuose vandens telkiniuose pagausinti žuvų išteklius ir į valstybinius vandens telkinius įveisti apie 580 tūkst. vienetų įvairių rūšių žuvų.


Pernai į vandens telkinius buvo paleista:


104 490 vnt. sterkų

98 819 vnt. lydekų

11 5880 vnt. šamų



Rekordiniai sugauti šamai. Neatsilik ir tu!

Nr. 1: Kauno mariose – 83 kg šamas


 


2008 m. gegužę Kauno mariose sugautas rekordinis 83 kilogramų šamas. Žvejai ties Piliuona paleido 12 plūduriuojančių skritulių ir kas porą valandų išplaukdavo jų patikrinti. Apie 3 valandą nakties užkibo 83,250 kilogramo svorio ir 230 centimetrų ilgio šamas. Tai yra didžiausias žinomas mėgėjiškais žūklės įrankiais Lietuvoje sugautas šamas. Jis griebė 500 gramų sveriantį karšį. Plėšrūnas lengvai prarijo masalą. „Iš pradžių nesitikėjome, kad žuvis bus tokia didelė, ji elgėsi ramiai“, – pasakojo šamą sugavęs kaunietis Raimondas Mikalkėnas. Jam talkino Valdas Kraskauskas ir Jonas Stakvilevičius. Tiesa, bandant sugriebti galiūną, kartą vos neapvirto guminė valtis. Žvejai su šamu grūmėsi apie valandą, kol pririšo virve ir parplukdė į krantą.

 


„Lietuvos ryto“ žiniomis, iki šiol didžiausias mėgėjiškais žūklės įrankiais sugautas šamas svėrė 60 kilogramų. Jis žvejams įkliuvo 1988 m. Verniejaus ežere. 1945 m. ties Rusne į žvejų tinklą įsipainiojo 95 kg sveriantis šamas.

 

Nr. 2 Dar vienas Kauno šamas – 71 kg



Elektrėniškiui žvejui Audriui Bartašiui Iš Kauno marių pavyko ištraukti milžinišką šamą – laimikis svėrė net 76 kilogramus, pranešė LNK Žinios. Žvejys su daugiau kaip 2 metrų žuvimi kovojo beveik valandą, kol šamą pavyko ištraukti į krantą. Į automobilį 227 cm ilgio žuvį nešti teko keliems vyrams.


Nr. 3 – Merkinės 51 kg šamas


 


Merkinėje nuo tilto per Nemuną senu spiningu žvejojęs Merkinės gyventojas Algis Keršys sugavo 51 kilogramą sveriantį 220 centimetrų ilgio šamą. Vyras pradėjo žvejoti 5 valandą ryto, maždaug po valandos šis galiūnas čiupo jauką – apie sprindžio dydžio karosą. Šamas elgėsi ramiai, nuo tilto žvejys lėtai nuėjo ant kranto ir lengvai jį ištraukė.